Prasidėjo savotiškas naujas etapas – mikrovaldiklio „Native USB“ sąsajos naudojimas.
Sukurtas pirmas projektas su tikru USB, be tarpinės mikroschemos FT232.

Panaudotas mikrovaldiklis PIC18F14K50. Įtaisas atskiria 2 spalvas – juodą ir baltą virš jautriojo elemento (IR LED ir foto tranzistorius).

Žalias LEDas dega, kai jutiklis virš baltos spalvos (popieriaus lapas), o oranžinis dega, kai virš juodos spalvos (pvz. juoda izoliacija).

Įtaisą galima perprogramuot. Tam skirtas tas mažiukas mygtukas.

Padėjus jautrųjį elementą virš balto fono reikia 1 kartą paspausti mygtuką. Įtaisas įsimena „spalvos signalą“ ir įrašo jį į vidinę EEPROM atmintį. Toliau reikia padėt jutikli virš juodo fono ir vėl paspausti mygtuką.

Jeigu panaudot šviesos filtrus (plėvelės? Spalvoti org. stikliai?) – gal būt galima skirti ir kitas spalvas?

Kodas rašytas su MPLAB MCC18. USB funkcijos + pati programa užėmė kažkur pusę valdiklio atminties.

Programą kompiuteriui, kuri „bendraus“ su įtaisu rašysiu ne aš

Vis pamirštu parodyti 2010m. pagamintus robotukus ant ratukų.

Naudoju darbui su studentais Kauno kolegijoje. Robotukai skirti AV (automatinis valdymas) programos studentams. Programuojame su BASCOM-AVR kompiliatoriumi pažintinės praktikos metu (2 savaitės). Tokia praktika egzistuoja pirmo kurso pabaigoje.

Dalis robotuku su DC varikliai, kita – su SERVO. Jų programavimas labai skiriasi. Mikrovaldikliai – ATMega8.

SERVO variklius sudėtingiau valdyti, ypač jeigu programa turi buti ištisinė Yra ką veikti

Vasarą 2010m. pasidariau namuose gražų LED-inį pašvietimą. Pastatytas judesio daviklis, kuris įjungia pašvietimą tik tamsiu paros metu.

Atrodo įspūdingai! Tarsi šviesos  kolonos! Nesitikėjau, kad taip gražiai gausis!

Read the rest of this entry »

Kauno kolegijos studentai-automatikai praktikos metu sulitavo dar du žmogeliukus Faina!

Ankščiau, po plokštės ėsdinimo, dengdavau takelius lydmetaliu, o po to sulituodavau detales. Mačiau, kad daugelis žmonių nedengia takelių, o iš karto lituoja.

Pabandžiau nedengti. Rezultatą jūs matote nuotraukoje. Plokštė sulituota ir užpurkšta laku.

Estetiškai toks metodas gražesnis! Ką?

Vienam mano buvusiam gerajam studentui pagamintas perėjimas USB<–>TTL, skirtas signalams tarp mikrovaldiklio ir PC kompo perduoti.

Schemos širdis – velniškai smulki mikroschema FT232RL. Išskirtinai nepatogus SSOP korpusas. Sunkiai suprantama, kodėl gamintojas negamina didesnių korpusų.

Projekto tikslas – prisijungti prie pramoninio įtaiso LCD ekranėlio ir nuiminėti į jį siunčiamą informaciją. Tą informaciją siųsti į PC kompiuterį per USB tolimesniam apdorojimui. Taip pat skaitome informaciją nuo įtaiso mygtukų ir siunčiame kartu su LCD turinių.

Klausimas – o kam reikia nuiminėti info nuo LCD, jei teoriškai yra paprasčiau iš karto siusti info iš pramoninio įtaiso į kompą?

Tai va kaip tik nėra galimybės keisti to įtaiso valdiklio programos. Nes valdiklis užprogramintas vokiečių firmos.

Tam projektui gavosi tokia plokštė:

Mikrovaldiklis: PIC16F1936, LCD jungiasi prie mikrovaldiklio per CMOS-buferius. USB sąsaja – keitiklis FT232RL. Mygtukai buferizuoti per BS170.

Skaitykite toliau po CUT…

Read the rest of this entry »

Noriu parodyti Kauno kolegijos AV8 studentų grupės (Automatinio valdymo studijų programa) padarytus sumo robotukus. 2010 metais KT katedroje buvo įkurtas Robo klubas.

Studentai pagamino šešis robotukus. Neturėjome tikslo daryti gražų robotų dizainą. Šį kartą susikoncentravome ties technine dalimi. Ir viskas puikiai pavyko

Robotuko elementai:

- DC varikliukai su encoderiais
- Optiniai IR-LEDų ir foto imtuvų baltos linijos jutikliai
- Optiniai IR-LEDų ir 36 kHz TSOP modulių kliūties aptikimo jutikliai
- Radijo imtuvas su pulteliu
- LCD 8×2 ekranėlis
- Valdymo mygtukai
- Buzeris
- Mūsų gamybos valdymo plokštė su ATMega32 mikrovaldikliu

Keli ypatumai: vienas robotas turi servo varikliais varomus ratus. Dar vienas turi priekyje keltuvą, valdoma mini servo varikliuku..

Skaitykite toliau po CUT….

Read the rest of this entry »

Vienam mano gerajam studentui buvo sukurtas mažas mokomasis stendukas.
Stenduko paskirtis:  išmokti programuoti ATMega8 mikrovaldiklį, valdyti periferinius įtaisus.
Ką gi turime stenduke?

-         ATMega8 mikrovaldiklis DIP korpuse

-         LCD 8×2 ekranėlis su pašvietimu

-         7-ių segmentų LEDinis indikatorius

-         74HCT595 postūmio registras (valdo 7-ių segmentų indikatorių per 3 laidukus)

-         Žalias ir raudonas šviesos diodai

-         3 mygtukai

-         Potenciometras su rankenėle (paduoda įtampą į valdiklio ADC įėjimą)

-         Buzeris (t.y. aukšto dažnio garsiakalbis)

-         5v. relė (3 prisukami kontaktai galingai apkrovai pajungti)

-         USB lizdas (tik stendo maitinimui)

-         ISP lizdas (programatoriui)

Žiūrėti nuotraukas pilnoje versijoje, spauskit čia:

Read the rest of this entry »

Buvo išbandytas seniai žinoma idėja – užrašai ant PCB lazerinio spausdintuvo ir lygintuvo pagalba. Technologija ta pati.

Ištrasuojame plokštę Sprint Layout programoje, atspausdiname užrašus ir su lygintuvu perkeliame tonerį  plokštę.

Šįkart išėjo neidealiai, bet galima pasistengti ir padaryti viską kokybiškiau.

Plokštės nuotraukose – robotukų optinių daviklių komparatoriai. Mėlyni potencikai  leidžia tiksliai suderinti kiekvieną daviklį, kad jis veiktų patikimai.

Nelabai gražiai takeliai atrodo nuotraukoje, kampas parinktas prastai. Takeliai atrodo tarsi netvarkingai sulituoti, bet iš tikrųjų taip nėra:

“Ant greičio“ buvo pagaminti roboto optiniai linijos jutikliai.

Plokštėje tilpo trys Infra Red optiniai jutikliai. Išėjimo signalas – skaitmeninis, TTL-lygių.

Mėlyni paderinimo rezistoriai leidžia reguliuoti kiekvieno iš trijų jutiklių jautrumą.

Schemoje naudojama SMD mikroschema-komparatorius.

Kažkada buvo pagamintas gan savotiškas įtaisėlis.

Prie BNC-lizdų prijungiami du išoriniai sinusoidės formos signalų šaltiniai. Užduotis – matuoti fazių skirtumą. Jei kampas tarp fazių didesnis už tam tikrą užduotą kampą – suveikia viena relė, o jei kampas mažesnis – trumpai suveikia kita relė.

Nerašysiu apie projektą išsamiau.

Sugalvota programa nėra labai paprasta. Signalai ateina į mirovaldiklio PIC16F876 ADC įėjimus, vidinis timeris naudojamas fazių skirtumui nustatyti.

Pagal užsakymą buvo pagamintas kai kurių spausdintuvų čipų resetter‘is (chip resetter). Skirtas resetinti gudriąsias ATMEL atminties mikruškes su slaptažodžių sistema.

Kaip ten kas programinasi aš nesigilinau. Tiesiog padariau plokštę ir užprogramavau mikrovaldiklį. Windowsai XP aptinka valdiklio firmware automatiškai.

Valdiklis – gan brangus PIC18LF2550. Turi „native“ USB sąsają. Kietas įtaisėlis

Laisvos skylutės paliktos baterijai su papildomu mygtuku pajungti (jei atsiras toks poreikis).

2010m. vasarą mus stipriai „nudžiugino“ ATMEL mikrovaldiklių gamintojas. Elektronikos parduotuvėse dingo populiariausi ATMega ir ATTiny serijos mikrovaldikliai.

Kam valdikliai reikalingi šiaip sau, pažaisti, arba kokiams vienkartiniams projektams, tas galėjo pasirinkti kito gamintojo valdiklius, arba apibėgti didelių miestų elektronikos parduotuves ir paieškoti liekanų…

O ką turėjo daryti verslininkai, arba freelancer‘iai, kuriems šitie valdikliai ypač svarbūs? Kas gamina serijas gaminių, ar prižiūri ir taiso m.v. pagrindo sukurtus įrengimus? Jie ką, turėjo stabdyt veiklą? Ar ieškoti liekanų po visą pasaulį? Sudėtingesnį projektą taip greitai nepervesi ant kito mikrovaldiklio, beje tai gali labai brangiai kainuot.

Man asmeniškai tokia situacija stipriai sugadino norą toliau tęsti darbą su ATMEL valdikliais.

Taip, dabar jau galima užsisakyti jų iš Farnell, nusipirkti RCLe ar Lemonoje, bet jus pasižiūrėkite kaip pašoko kainos! Gal su laiku jos vėl nukris ir grįš prie ankstesnio lygio, bet pasitikėjimas jau prarastas…

Vasarą reikėjo daryt keletą naujų projektų ir pasirinkimas buvo akivaizdus – Microchip PIC serijos mikrovaldikliai!

Gaila, kad su ATMELu taip negražiai išėjo, nes ATMega8, ATMega16 ir ATTiny2313 kombinacijoje su BASCOM-AVR kompiliatoriumi yra kone geriausias pasirinkimas pradedančiajam.

Asmeniškai, darbe turiu virš dešimt robotukų ir kitų įtaisų su anksčiau įvardintais ATMEL valdikliais. Per vasaros pažintinę praktiką mokinu studentus programuoti robotukus su ATMega8.

Dabar pasitikėjimas ATMELui prarastas. Naujus projektus darysime PIC mikrovaldiklių pagrindu, kurių naujos PIC16F ir PIC18F serijos aplenkia ATMELą savo privalumais ir konkuruoja kainos atžvilgiu.

Šiandien per kelias valandas (įskaitant plokštės gamybą) buvo pagamintas RS232-TTL keitikliukas, skirtas žaidimo automatų ir biliardo stalų pinigų (monetų) priėmimo įtaisui programuoti.

Keitikliuka pajungiame per USB-RS232 laidą prie kompo USB porto, paleidžiame gamintojo (www.alberici.it) specialų softą ir atliekame programavimo procedūrą.

Gamybos žingsniai. Pagaminame plokštę. Naudojau 2008-ais metais ištrasuotą plokštę kaip pagrindą, bet pamiršau pakeisti metus i 2010.

Read the rest of this entry »